Remiantis naujais Eurostato duomenimis, Portugalija užfiksavo didžiausią būsto kainų padidėjimą Europos Sąjungoje, palyginti su namų ūkių pajamomis per pastarąjį dešimtmetį.

Šalies būsto kainos ir pajamų santykis išaugo 60,8 proc., palyginti su ES vidurkiu 6,8 proc., o tai rodo, kad nekilnojamojo turto vertė viršijo namų ūkių perkamąją galią. „Eurostat“ duomenimis, po 60,8 proc. siekusio augimo Portugalijoje sekė Nyderlandai (34,3 proc.), Vengrija (26,5 proc.), Čekija (25,8 proc.) ir Ispanija (24,5 proc.).

Visoje ES būsto kainos ir pajamų santykis padidėjo 17 valstybių narių, o sumažėjo likusiose 10. Didžiausias nuosmukis užfiksuotas Rumunijoje – 42,8 proc., Suomija (25,2 proc.) ir Bulgarija (16,2 proc.).

Šie duomenys pabrėžia namų ūkio pajamų svarbą vertinant būsto įperkamumą – ypač kalbant apie jaunesnius namų ūkius ir asmenis, perkančius būstą pirmą kartą. Nekilnojamojo turto kainoms augant sparčiau nei pajamoms, pirkėjams gali prireikti didesnio pradinio įnašo, didesnės būsto paskolos arba jie turi skirti didesnę savo pajamų dalį būstui įsigyti.

„Eurostat“ rodiklis atspindi ryšį tarp gyvenamojo nekilnojamojo turto kainų ir namų ūkių pajamų, tai leidžia palyginti būsto įperkamumą įvairiose ES šalyse. Visgi konkrečios būsto įsigijimo sąlygos skiriasi priklausomai nuo vietos, turimų santaupų, finansavimo galimybių bei individualios namų ūkio situacijos.

Portugalijos būsto rinka ir toliau sulaukia dėmesio, politikams svarstant būdus, kaip spręsti įperkamo būsto trūkumą ir didinti plėtros galimybes. Tarptautinis susidomėjimas Portugalijos nekilnojamuoju turtu prisidėjo prie paklausos augimo tam tikrose vietovėse, o rinkos sąlygoms taip pat turi įtakos vietinė paklausa, ribota nauja statyba bei užimtumo galimybės.