Portugalija paminėjo 50-tąsias Gvazdikų revoliucijos metines

Portugalija švenčia penkiasdešimtąsias Gvazdikų revoliucijos, nuvertusios diktatūrą, metines. 1974 m. dėl ekonominio atsilikimo ir nepasitenkinimo kariuomene kilusi banga sukūrė demokratinę santvarką. Gvazdikų revoliucija įkvėpė kitas Europos valstybes atsisakyti diktatūrų.

Diktatūra Portugalijoje įsigalėjo 1932 m., kai premjeru tapo Antonijus Salazaras, „Naujosios valstybės“ autoritarinio dešiniojo režimo įkūrėjas.

A. Salazaras, remdamasis konservatyviomis, nacionalistinėmis ir dvasinėmis vertybėmis, siekė sukurti Portugalijos imperiją, kuri būtų civilizacijos ir stabilumo šaltinis Afrikoje ir Azijoje. Jis valdė 36 metus.

Kai O. Salazarą dėl sveikatos problemų ir be jo žinios pakeitė Marselas Jose Caetano, režimas po truputį pradėjo byrėti.

Revoliucija prasidėjo kaip perversmas, kurį organizavo Ginkluotųjų pajėgų judėjimas, sudarytas iš režimui pasipriešinusių karininkų.

Prie veiksmų prisijungė ir paprasti piliečiai – tai momentas, kai perversmas virto revoliucija. Ji vėliau įgijo Gvazdikų revoliucijos pavadinimą, nes kariai savo ginklų vamzdžiuose demonstravo raudonus gvazdikų žiedus.