Portugalijos žmonės sunkiausiai susimoka už vaistus

Tarp šalių, pirmaujančių kovos su narkotikais politikos srityje, portugalai yra tie, kuriems sunkiausia apmokėti vaistus. Duomenys atskleidžiami tyrime, kuriame apskaičiuota, kad kasmet įvyksta 1 577 išvengiamos mirtys, kai vaistų prieinamumas yra didesnis.

Pirmajame Vaistų prieinamumo lygybės indekso leidime, kurį paskelbė Portugalijos vaistų prieinamumo lygybė sveikatos srityje asociacija (EQUALMED), nurodomas ryšys tarp nelygybės vaistų prieinamumo srityje ir jos poveikio sveikatai. Tyrimo duomenimis, 2022–2025 m. portugalų vaistų prieinamumo lygybė buvo vidutiniška (52 proc.), tačiau mažesnė nei Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje ir Belgijoje – šalyse, kurios yra vaistų kainų nustatymo etaloninės šalys.

„Ištirtų kintamųjų serijos rezultatas rodo, kad 5,2 iš 10 portugalų turi faktines lygias galimybes gauti vaistų“, – naujienų agentūrai „Lusa“ sakė EQUALMED prezidentas Joao Paulo Nascimento, pridurdamas, kad reikšmingam skaičiui žmonių sunku gauti vaistų.

Remiantis statistinėmis koreliacijomis, tyrimas atskleidžia, kad Portugalijoje gyvenimo kokybė trumpesnė maždaug 4 metais nei Prancūzijoje. Taip pat asociacija apskaičiavo, kad analizuojamu laikotarpiu būtų buvę galima išvengti 1 577 mirčių nuo išgydomų patologijų, jei Portugalija būtų pasiekusi panašų lygybės lygį kaip Prancūzija.

Ekonominiu lygmeniu Portugalija, palyginti su vidutinėmis piliečių pajamomis, išleidžia daugiausiai vaistams, remiantis išlaidomis vienam gyventojui ir vidutiniu atlyginimu. Kiekvienas Portugalijos pilietis vaistams per metus vidutiniškai išleidžia 148,30 euro, palyginti su 20 451 euro vidutiniu metiniu atlyginimu. Remiantis konsultacijų bendrovės „IQVIA“ atliktu indeksu, Portugalijoje ir Italijoje yra didžiausias gyventojų, kuriems sunku sau leisti įsigyti vaistų, procentas – atitinkamai 16,1 ir 17,4 proc., palyginti su 4 proc. Prancūzijoje.

Analizė taip pat atskleidžia didelius regioninius skirtumus, siekiančius iki 10 proc., o Alentežo regionas rodo blogiausius rezultatus, po jo seka Oeste ir Vale do Tejo regionai, o Šiaurės, Didžiosios Lisabonos ir Setubalio pusiasalio regionai užfiksuoja didžiausius lygius. Tyrimo duomenimis, socialiniai ir ekonominiai veiksniai paaiškina tik 23 proc. šio indekso svyravimų, o likusi dalis susijusi su kiekvienai šaliai būdingais veiksniais, tokiais kaip biudžeto, reguliavimo ir organizaciniai klausimai sveikatos sistemose.